- padebesė
- padebesė̃ sf. ppr. pl. (34b) žr. padebesys: Lakstytum ore ar padebesėse J.Jabl. Erelis skraido padebesėjè NdŽ.
◊ padebesėmìs lekióti būti atitrūkusiam nuo realybės, tuščiai svajoti: Jeigu mėgsti politiką, tai čia surimtėsi, nustosi klajoti ir lekioti padebesėmis rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.